2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Vėlinių žygis

Žvarbų spalio pavakarį į Ramybės parką rinkosi neramūs patriotai. Trypinėjo, žvalgėsi į kitus žiūrėjo ir save rodė.

Matėsi svečių ir iš kitų miestų. Susirinko gal 30 - 35 žmonės. Palygint su praeitais metais - trigubas progresas:), bet tikėjausi kiek gausesnio būrelio, ypač, kai nusprendė minėjimą daryti nepolitizuotą. Nors ir dalyvavo (incognito) aštuoni Tautininkų sąjungos Kauno Pramonės skyriaus nariai:p, kurie renginio pradžioje labai vargo su savo fakelais, niekaip nepavyko jų uždegti dėl prastos kokybės degaus skysčio:) Nors bjaurus oras ir gan nemažas maršrutas praretino ėjikų gretas, bet finišą (Vytauto bažnyčią) pasiekė, salyginai, nemažas mūsų būrys. Pradėję žygį nuo Ramybės parke esančio Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai paminklo, jį tesėme laisvės alėja link Karo muziejaus. Prie amžinosio ugnies buvo sakoma kalba, prie Didžių žmonių biustų uždegtos žvakutės. Kelyje link prezidentūros buvo nepamiršta ir tinkamai pagerbta Romo Kalantos žūties vieta. Prezidentūros, šalia oriai stovinčio Smetonos, buvo rėžiamos kalbos, prisimenamas jo vykdomos politikos indėlis į Tautos inteligentijos ugdymą.
Kiek sušalę, bet vis dar ryžtingi pasukome link Katedros, kur prisiminėm Maironį, sudainavom
Nebuvo pamirštas ir Valančius, kuris, mano nuomonę, buvo kertinis asmuo budinat XIX amžiaus lietuvių tautą. Savo šaltą ir vėjuotą kelionę užbaigėm Vytauto bažnyčioje, su gražiais palinkėjimais ir bendra nuotrauka:).
 Dalyvavo: Baltų klubo nariai, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, Tautininikų sąjungos žmonės ir šiaip dori patriotai.
Kalbas rėžė: Tomas Skorupskis ir Dovilė Drobnytė  (LTJS), Rokas Sinkevičius, Virginija Maskvytytė ir Auksė Noreikaitė (Baltų klubas), Algimantas Urbonavičius (Tautininkų sąjunga, Kauno Pramonės skyrius) Jei kažką praleidau, nepaminėjau ar suklydau - pataisykit, tikrai to nedarau iš blogos valios, dievaži :) O dabar pereisiu prie savo mėgiamos veiklos, kritikos ir analizės:p.
 1.Trūko daugiau informacijos apie eitynes (siūlyčiau išplatinti bent porą šimtų skelbimukų po Kauno bibliotekas ir pakabint judriausiose stotelės, kainuotų ne daugiau 10 - 20 lt. Tikrai apsimoka ir efektyvu).
2. Įjungti daugiau organizacijų į eitynes (sudaryti kelių dešimčių patriotinių organizacijų sąrašus ir joms išsiuntinėti kvietimus). Jei tai buvo padaryta tai persiprašau.
3. Išsiuntinėti informaciją apie renginį žiniasklaidai, bent vieni tikrai užsikabins. Tai būtina, be išėjimo į viešumą, šiais laikais, sunku plėstis.
4. Sudaryti normalią rikiuotę ir nelėkti kaip išprotėjusiems:). Yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie nespėja su jaunesniais todėl atsilieka. Labai negražiai atrodo kai kolona "lūžinėja" ir silpnesni paliekami. Ne vienas po to nebetesė žygio.
 5. Būti drąsesniais ir labiau valdyti eiseną bei kalbėtojus:))
 Tikiuosi, jog kritika nebus priimta asmeniškai:). Renginys turi potencialo ir norėčiau, kad jis augtų, kaip ir visa, kas patriotiška, tautiška bei teisinga. Visada pasiruošęs padėti, ne tik kritikuoti, Jūsų kolega Marius.

2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Kiek radikaliau

 Daugumai mano kolegų bendrapartiečių sukėlė šoką ar bent jau nuoširdų nusistebėjimą šių metų seimo rinkimų rezultatai. Keista.  Aš, žinoma, tikėjausi kiek gausesnių skaičiukų, bet paties fakto, tai nekeičia. Laimėti mes negalėjome.  Ir nelaimėsime, kol nepadarysime išvadų ir nepriimsime teisingų sprendimų.

 Šia kuklute analize taikau į mąstančią ir idealistišką Tautininkų sąjungos dalį. Ji tikrai yra ir laikas jai išlįsti iš pogrindžio.  Mano kritika skries ir į ULL pusę. Pykit nepykit, draugai, bet aš, kaip doras Tautininkas, nebegaliu žiūrėti kaip griūna graži idėja. O juk tik dėl jos stojau į partiją - ne dėl karjeros ir ne paskui asmenybę.

 ULL buvo didžiausia Tautininkų sąjungos klaida. Turėdami gerai žinomą partijos vardą, naujoko efektą ir entuziazmą, o taip pat, atsižvelgus į bendrą Tautinių jėgų atgimimą tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, mes galėjome tikėtis bent jau rasti savo nišą, o su laiku - ją platinti, kaip tą padarė LLRA, beje, savo rinkėjus mobilizavusi mūsų karštakošių dėka.  Bet mūsų "strategai", vietoje to, kad gerintų partijos infrastruktūrą, gilintų ideologiją ir grūdintų savo narius rinkiminėse batalijose, žengė lengviausiu keliu - integravosi į koaliciją. Su trimis "numirusiomis" partijomis ir pamirštais signatarais. Skamba žiauriai, bet tai tiesa. Užtenka pasižiūrėti į VRK skaičiukus ir pasimato sukauptas politinis kapitalas. Demotyvuota partija, suklaidintas rinkėjas. Vietoje to, kad ir toliau brandintume savo partijos "brendą" (prekinį ženklą), buvo nuspręsta kurti naują "brendą" su nauja simbolika. Kas iš to gavosi? Surinkome mažiau balsų net už nusenusius Paleckio komunistėlius ir jų prietranką vadą. Apgailėtina.

Žinoma, galima kaltinti VRK (jie visada darė klaidų), galima kaltinti vienašališką žiniasklaidą (o ko jūs tikėjotės?), bet pirmiausia reikia išmokti pripažinti savo klaidas. O jų tiek, kad akis galima išsidurti.
 Partijos viršūnių demonstruojama nemeilė/nepagarba savo nariams, kad ir dėl to paties ULL reikalo. Kas nors klausė partijos narių nuomonės šiuo klausimu?  Šiais interneto laikais, net nebūtinas suvažiavimas norint sužinoti bendražygių nuomonę (internetinės apklausos, apklausa per skyrius). Bet to niekas nedarė, nes žinojo, jog bus nepritarta. Joks padorus Tautininkas neis po socialistų ir eks kompartijos veikėjų vėliava, o rinkėjas nebalsuos už neaiškų koalicinį kratinį.

Tragikomiški viešieji ryšiai. Po velnių, negi tarp 2000 partijos narių neturime nė vieno VR specialisto? Ir išvis, kas per savęs pateikimas kaip "antisisteminės jėgos"? Jei nugalėtume "sistemines partijas", kokia sistema Lietuvoje atsirastų? Jokios? Mano kukliu suvokimu, kiekviena partija turi savo sistemą, paremtą ideologija ir pasaulėžiūra, jei to nėra - čia ne politinė jėga, o tiesiog UAB, kaip  kitos mums plačiai žinomos "parcijos".
 Į kokią publiką mes su tokia kampanija taikėme? Į tuos, kur tarp minkštų sienų gyvena?

 Kas mus "klijuoja" kaip partiją? Kokia mūsų ideologija? Doktrina? Ateities planai? Ar mūsų lyderis pakankamai charizmatiškas ir gabus savo darbui? Tik naivuoliai gali nematyti trinties tarp radikalų ir nuosaikiųjų, tarp krikščionių ir baltų religijos rekonstruotojų, tarp Vilniaus ir likusių miestų/regionų. Partijoje užprogramuotas skilimas.

Yra ir daugiau negerovių, bet nesiplėskime, o svarstykime alternatyvas. Taip, jų yra!
Šaukti suvažiavimą ir perrinkti tarybą. Kodėl? Nes ji nuleista iš viršaus ir neatstovauja daugumos regionų. Prieš sudarydami sąrašus tarybos rinkimams, bent pasiklauskite partiečių nuomonės, rinkitės iš populiarių ir veiklių žmonių.

 Perrinkus leisti jiems pasiskirstyti pareigas ir tuo pačiu aktyvuoti komitetus ir pakomitečius, nes dabar jie neveikia.

 Perrinkti valdybos nariai pradeda skyrių reformas savo regionuose, nes dauguma jų taip pat neveikia. Tai labai svarbu, nes skyriai turi pirmi susidurti su potencialiais nariais ir rinkėjais.Taip partija pradėtų augti "nuo apačios", kaip ir turi būti. Ir nebereikės dirbtinių koalicijų.

 Susitvarkyti, pagaliau, internetinę svetainę. Sukurti normalų vidinį (nariams) ir išorinį (svečiams) forumą puslapyje bei Skype konferenciją tarp partijos aktyvo.

 Jei įmanoma, bent didžiuosiuose miestuose, turėti po vieną apmokamą narį, kuris galėtų skirti visą savo dieną vien partiniams reikalams: VR, renginių organizavimas, pilietinės akcijos, partijos pozicijos pristatymas ir t.t. Manau, jog rastumėme idealistų, kurie dirbtų ir už nedidelę algą.

 Išsiaiškinti savo tapatybę. Mes dešinieji ar kairieji? O gal centras? Kiek radikalūs ir kiek nuosaikūs? Kodėl nevyksta debatai (bent jau didžiuosiuose miestuose) tais klausimais?

 Ir svarbiausia, kodėl mes nieko nedarome dėl Lietuvos žmonių? Turime įvairių profesijų žmonių, tad kodėl jų nepanaudojus gerinant lietuvių gyvenimą? Pavyzdžiui, ponas Songaila yra medikas. Kodėl jis negalėtų, kas antrą šeštadienį, tarkime, pakonsultuoti tautiečių nemokamai? O jei teigiamas lyderio pavyzdys užkrės bent trečdalį partiečių? Švarinimosi talkos, švietėjiška veikla, alternatyva dabartinėms, neįgalioms profsąjungoms. Tautinės - pilietinės visuomenės ugdymas ir jokių neaiškių koalicijų. Ir tai būtina daryti nuolat, ne tik prieš rinkimus. Tai nėra kažkas sudėtingo ar utopiško, tiesiog reikia turėti valios ir noro.

 Patikėkit, jokia žiniasklaida ilgai to nenuslėps. Žmonės nėra tokie kvaili. Ir jie mylės tuos, kurie mylės ir juos.
O juk mūsų tikslas būtent toks: daryti lietuvių gyvenimą geresniu ir prasmingesniu. Bent jau mano - tikrai.

Su visa derama pagarba,
Tautininkų sąjungos, Kauno miesto skyrių sueigos vicepirmininkas
Tautininkų sąjungos, Kauno pramonės skyriaus pirmininkas,
Marius Jonaitis