O ją konstruoja žiniasklaida, kuri, deja, yra politiškai angažuota. Marginalizuojami teisėti žmonių reikalavimai, išjuokiamos masės, nors jie yra arba buvo tokie patys mokesčių mokėtojai kaip ir dauguma padorių žmonių. Nepastebimi arba išdergiami mitingai, eisenos, kurie turi kažkokių politinių reikalavimų susikertančių su valdančiojo „elito“ interesais. Čia ilga tema, bet šiandien apsiribokime artimiausiais pavyzdžiais.
Šiandien (2013.09.14) Kaune įvyko „Kitokia Lietuva“ organizuojamas mitingas. Į jį susirinko apie tūkstantį žmonių. Per mažai, jog susidarytų didesnis spaudimas valdančiąjai klasei, bet pakankamai, jog būtų atkreiptas dėmesys. Tiek žiniasklaidos, tiek ir politikų (bent jau savivaldos lygio). Palyginti su mūsų protesto kultūra bei aktyvumu, tūkstantis žmonių vienoje vietoje - gan nemažas judesys. O kas nutiko? Vietinė spauda, „Kauno diena“ ir „Kauno žinios“ šį mitingą praignoravo, „Delfi“ taip pat. Na, tai būtų galima pateisinti prasta organizatorių viešųjų ryšių programa bei nesugebėjimu patraukti dėmesį. Galbūt. Nesiginčysiu dėl to ko nežinau, nes ne aš organizavau šį mitingą. Bet žiūrime toliau - portalas "Kas vyksta Kaune" stebina objektyvumu, o 15 minučių ir Lietuvos rytas drėbtelėjo iš peties: akivaizdus žurnalistinės etikos nesilaikymas ir įžeidinėjimas žmonių, kurie daro tai, ką gali ir privalo daryti pilietinė visuomenė - kelti politines problemas į viešumą, reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politinėje veikloje.
Bet siauras ir „tolerantiškas“ elitukas, kurio kontrolėje gan nemažai masinių informavimo priemonių įrankių, konstruoja, jog tie, kurie nesivadovauja jų iškreiptu realybės suvokimu yra marginalai, debilai, runkeliai ir dar n įvairiausių epitetų. Ką tai rodo? Ogi elementarų faktą, jog tie, kurie skelbiasi elitu bei turi tam tikrą galią, nenaudoja ją bendrai demokratijos ir politinės diskusijos plėtrai. Ne, to jiems nereikia, nes jie ir nenori diskutuoti su ta visuomenės dalimi, kurią niekina, nors dabartinį socialinį statusą didžioji dalis įgijo jų, „varguolių“, dėka.
Demokratija, pilietinės visuomenės kūrimas, pagarba kitokiai (dažniausiai daugumos) nuomonei tėra tik fikcija, opiumas liaudžiai. Visa tai sukuriama tik siauram sluoksniui gyventojų, kurie atitinka tam tikrą standartą, nekelia nepatogių klausimų ir nesipriešina naujos realybės kūrimui.
Ką ta nauja realybė žada didžiajai Lietuvos piliečių masei? Ogi politinį užribį, „paraštes“, kai tik jie bandys koreguoti naujus vaizdinius. Naujas, iškreiptas vertybes ir išjuokimą tų, kurie teigs, jog jos absurdiškos ir absoliučiai mums netinkamos. Tolimesnį lietuvio suvereno naikinimą Lietuvoje, kapitalo kontrolės perleidimą siauram vietinių monopolininkų rankų ratui arba užsienio kapitalui.
Skamba klaikiai? Bet tokia realybė. Ji iškreipta. Taip yra dėl vietinio elito, nors tas terminas skamba juokingai, nes tokie jie tikrai nėra. Išsigimimo ir atitrūkimo nuo tautos ir jos poreikių, savų poreikių iškėlimo aukščiau visuomeninių - žmonių, kurie neturi jokio moralinio pamato ir kurie iškilo aukščiau nei turėjo kilti, bruožas. Todėl nieko nuostabaus, jog politinis, žurnalistinis, intelektualinis ir kitoks „elitas“ nėra kuriantis ir dirbantis tautai, nes jis toks ir negali būti.
Išvada kokia? Reikia augintis naują elitą, kuris kurtų naują stabilią realybę, palankią Tautinės valstybės koncepcijai ir ruoštis ilgai kovai dėl vietos po saule. Kaip tai padaryti? Laukite tęsinio.
