Linas Zasimavičius
2013 m. gruodžio 19 d. 13:09
Pastarosiomis dienomis informacijos šaltiniai mirga marga nuo žinių iš Ukrainos fronto. Vakarietiškoji ukrainiečių dalis plūsta į pagrindines Kijevo aikštes, protestuodama prieš V. Janukovičiaus nenorą palikti savo rytinės „Didžiosios Motušės“ – Rusijos ir pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Šiame tekste nebus gilinamasi į siaurą naratyvą, susijusį su vidiniais Ukrainos reikalais. Vis dėlto, ES nenumaldomas noras suartėti su Ukraina, beribis noras plėstis, į šalį atmetant netgi taip postuluojamus vertybinius aspektus, padeda vis labiau pamatyti, kas šiai imperijai iš tikrųjų yra svarbu. Ir tai tikrai ne dvasiniai dalykai.
Niekas nepaneigs, kad vienas
pagrindinių ES egzistencinių tikslų – yra jos neribotas plėtimasis ir
gilėjanti integracija. Tačiau, ar iš tikrųjų įmanoma plėsti ES ribas ir
tuo pačiu gilinti integraciją teisės, ekonomikos, kultūros srityse?
Prisijungiant vis daugiau tautų, su skirtingomis kultūromis,
pasaulėvaizdžiais prie ES, neišvengiamai didėja kultūros, moralės
sampratų diferenciacija sąjungos viduje. Štai, visai naujai iškepta ES
narė Kroatija, referendumu sugebėjo užkirsti kelią homoseksualų
santuokoms. Iš pirmo žvilgsnio šis pavienis daugeliui ES garbintojų
atrodantis anti-vakarietiškas kroatų tautos poelgis tik parodo, kad ES
plėtimasis gali lemti ne vis greitėjantį sąjungos integracijos gilėjimą,
bet atvirkščiai, kad tolstant į rytus, ES laivas gali užplaukti ant
seklumos. Juk, vadinamosios LGBT teisės fiasko patyrė ne tik Kroatijoje,
tačiau ir kaimyninėje Vengrijos valstybėje. Prie šių valstybių dar
pridėkime Lenkiją, Baltijos šalis, kur dar šiaip ne taip gyvuoja
krikščioniškasis požiūris tiek į žmogų, tiek į tautą. Taigi, susidaro
nemaža grupė valstybių, kurių požiūriai į ES vertybinį pamatą ir jos
raidą skiriasi. Dar pridėkime Ukrainą su 45,59 mln. gyventojų. Įstojus
šiai valstybei į ES, savų atstovų Europos Parlamente turėtų daugiau kaip
50. (Ispanija, turinti 46 mln. Gyventojų, EP turi 54 vietas).
Daugelis tikriausiai pamanysite, jog
ukrainiečiai yra tikri europiečiai, juk šitaip kovoja dėl ES. Iš dalies
būsite teisūs – didžioji dauguma Ukrainiečių yra tikrai europiečiai,
tačiau ne tie, kurie neturėtų politinio stuburo, nuolatos
besilankstantys Briuseliui, tačiau tie, kurie padės statyti Europą ant
tvirtų dvasinių pagrindų. Štai, viena labiausiai revoliucinių jėgų šių
dienų Ukrainoje – politinė partija Svoboda, dar visai neseniai pateikė
svarstyti įstatymą, uždrausiantį abortus (be abejo, su išimtimis). Dar
prieš didžiuosius protestus Ukrainoje, TS-LKD organizuotą susitikimą su
šia politine jėga, Svoboda partijos pirmininkas O.Tiagnibokas 2013 m.
svečiavosi Lietuvoje, susitikdamas su Tautininkų Sąjungos atstovais
ir aptardamas bendras vertybines pozicijas. Ukrainos visuomenė
taipogi labai neigiamai žiūri į LGBT skleidžiamą propagandą. 2010m.,
Gorshenin Instituto darytoje apklausoje, paaiškėjo, kad net 72%
ukrainiečių neigiamai vertina seksualines mažumas (jau net nekalbant
apie paradus, santuokas, įsivaikinimus). Tai tik keli pavyzdžiai,
parodantys, jog dabartinė Ukrainos visuomenės rodoma meilė ES, tai tik
neapykantos, nenoro būti Rusijos įtakos sferoje, išraiška, o ne
pritarimas ES vystymosi krypčiai. Ukraina, įstojusi kada nors ateityje į
ES, daugelį Europos institucijų pareigūnų neišvengiamai nustebintų, o
tikriausiai ir nuviltų, parodytu ne tokiu „vertybiniu“ veidu, kokio
tikėtasi. Nuo to Europos tautinėms jėgoms būtų tik geriau. Ukrainos
suartėjimas su ES reikštų dar vienų bendražygių, kovojančių už tautų
Europą, atsiradimą.
Čia norėtųsi ir pabaigti, tačiau
būtina pagrįsti ir įrodyti, kad Ukraina (o ir kitos rytinės, balkanų
valstybės tapus kažkada ES narėmis) nebus absorbuota ES, kitais žodžiais
tariant, ar ES su visu savo multikultūriškumu, kapitalizmu,
individualizmu, nepraris Ukrainos. Be abejo, nors ir formaliai tapus
sistemos dalimi, siekiant ją keisti, neišvengiamai kyla didelė rizika
tapti pačia sistema. Europos stumiamas materializmas gali greitai
sugundyti pavienes tautas, todėl tam reikalingas stiprus Europos
tautinių jėgų bendradarbiavimas. Ypač ES institucijose. Štai kodėl
artėjantys EP rinkimai turi būti itin svarbūs visų Europos šalių
tautininkams – per šią instituciją yra galimybė keisti ES maršrutą,
kuris tikrai nėra palankus nei tautoms, nei valstybių suverenitetams.
Taigi, Europos Sąjungai stengiantis
plėsti savo ribas visomis kryptimis, neatsižvelgiant į kultūrinius
skirtumus ir panašumus, į sąjungos vidų gali patekti vis daugiau
svetimkūnių (valstybių, socialinių grupių su tvirtu moraliniu pagrindu).
Tie, sistemos požiūriu, svetimkūniai arba bus sunaikinti, nes
nekoordinuos savo veiksmų (vieną degtuką perlaužti lengva, tačiau
dešimtį - beveik neįmanoma), arba sutelkę jėgas perims ES vairą ir
pasuks jį reikiama – tautų Europos linkme.
Todėl šių dienų ukrainiečiams norėtųsi sušukti: už Mūsų ir Jūsų laisvę!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą