Ką daryti?

Publikuota Kaunotautininkas.lt
Marius Jonaitis
2014 m. birželio 21 d. 16:16

 Straipsnis publikuotas LTJS leidinyje „Jaunimo ugnis“ Nr. 5, 2014 m. birželis.

 

Atidūs šio portalo skaitytojai bei žmonės, kurie seka vis spartėjančius įvykius pasaulyje ir Lietuvoje, mato, jog jie veda ne ten, kur mes norėtume, jog vestų. Niekas neskuba kurti tautinės valstybės Lietuvoje, neskuba išsaugoti jaunimą – Tautos žiedą – čia, jog jis nuo pat ankstyvos pilnametystės įsitrauktų į savo šalies valdymą. Tai nedaroma, nes tai pavojinga korumpuotai ir keliaklupsčiaujančiai prieš Vakarus ir Rytus politinei sistemai.

 

„Ką daryti?“ – klausia dauguma nuoširdžiai dėl savo Tėvynės susirūpinusių žmonių. Atsakymas paprastas – nereikia laukti kažkokio ateinančio mesijo, kuris suburs stiprų politinį judėjimą ir išves mus visus į šviesesnį rytojų. Jis gali ateiti labai vėlai, o gali ir neateiti, nes jam atsirasti reikia labai palankios terpės. Be to ir mesijai be stiprios ir pasiaukojančios komandos tebus savo galva sieną pramušti bandantys entuziastai. Laikas mums visiems suprasti, jog viskas priklauso pirmiausia nuo kiekvieno iš mūsų indėlio ir kruopštaus darbo. Taip, ne visi gali iškart nuveikti didelius darbus ar tapti bent regioniniais lyderiais, bet visi gali skleisti tautišką informaciją savo aplinkoje (šeimoje, tarp giminių, kaimynų, bendradarbių, bendramokslių). Didžioji dauguma žmonių naudojasi socialiniais tinklais, kurie kryptingai naudojami gali pakeisti tradicinę žiniasklaidą. Tikrai nėra sunku savo „sienoje“ draugams skleisti reikalingą informaciją. O taip pat visi gali padėti skleisti agitaciją jau dabar politinėje kovoje besigrumiančioms organizacijoms, o joms kartais labiau už finansus trūksta nuoširdžiai savo pareigas atliekančių žmonių.

 

Čia ne šiaip politinė-ideologinė kova, bet kova dėl išgyvenimo, dėl teisės būti savo valstybės, žemės bei ateities šeimininkais. Jaustis saugiai žinant, jog tavo vaiko iš tavęs neatims ir neatiduos kokių homoseksualų porelei vien dėl to, jog tavo netinkamos pažiūros, nepakankamai gera ekonominė padėtis ar tik dėl to, kad griežčiau auklėji savo vaiką. Jaustis saugiai žinant, kad baigęs mokslus galėsi dirbti ir save realizuoti Lietuvoje ir į tavo darbo vietą nepretenduos koks gyventojas iš trečiojo pasaulio šalies ar nereikės emigruoti į Vakarus ir su tais pačiais asmenimis konkuruoti dėl darbo ten. Kas buvo emigravę, tas puikiai supras koks ant širdies užgriūna akmuo, suprantus, jog užsienyje tesi tik pigi darbo jėga vietiniams gyventojams. Lietuva yra vienintelė šalis, kur mes, lietuviai, galime kurti savas taisykles ir vadinti save šių žemių savininkais. Šią teisę lengva prarasti, bet bus labai sunku ją vėl išsikovoti. Todėl laikas daug atsakingiau vertinti pastarųjų metų įvykius ir nebelikti tik pasyviu stebėtoju. Laikas veikti.

 

Birželio 29 dieną spręsis labai svarbūs mūsų Tautai klausimai. Ar mes turėsime pirmumo teisę į Lietuvos žemę? Ar galėsime kontroliuoti savo šalies kapitalą? Ar galėsime savo nuomonę valstybei svarbiais klausimais pareikšti ne tik per rinkimus? Kiekvieno patriotiško žmogaus pareiga ne tik ateiti į referendumą ir tarti „TAIP!“ suformuluotiems klausimams, bet ir padėti atvesti prie urnų kuo daugiau neapsisprendusių ar užmigusių bei aptingusių žmonių. Tai – gyvybiškai svarbus reikalas. Be to, nuolat trūksta žmonių, kurie galėtų padėti skleisti agitaciją, tad kviečiu visus kreiptis į savo miestų referendumo koordinatorius. Na, o mes, šio portalo savininkai, visus kviečiame birželio 23 dieną, 15h 30min ateiti į Kauno rotušės aikštę, nuo kurios eisena paminėsime 1941 metų birželio sukilimo metines drauge nepamiršdami ir dabarties problemų, kurias reikia spręsti pasisemiant ryžto iš tų laikų sukilėlių.

 

Po referendumo gyvenimas nesustos, ir toliau bus daugybė iššūkių, su kuriais reikės susidoroti. Kova dėl savo bei Tautos ir valstybės ateities yra nuolatinė, tad nuolatos reikės jūsų indėlio į mūsų bendrą reikalą – išlikimą. Mes, lietuvių tautininkai, negalime leisti sau prabangos būti ištižusiems, tad raginu visus jungtis į mūsų organizacijas, veikti kartu. Taip pat siekti mokslo, daugiau žinių, nes be jų nebus ir Tautai reikalingo kuriančio mūsų įdirbio. Viso to lengviau siekti būnant bendraminčių būryje, su kuriais kartu galima augti kaip asmenybėms ir savo šalies šeimininkams.

 

Mes ir esame Lietuvos valstybė ir lietuvių Tauta, tad jau atėjo ši akimirka, kada reikia suprasti, jog kas, jei ne mes ir kada, jei ne dabar kursime Lietuvos ateitį?