Raimonda Noreikaitė
2013 m. spalio 31 d. 23:07
Per Vėlines visi lankome Anapilin išėjusių artimųjų kapus, vyrauja rimtis ir susikaupimas. Kauno tautininkai šiais metais nusprendė, jog reikia aplankyti ne tik šeimos narius bei draugus, bet ir pagerbti mirusius tautinę ideologiją skleidusius bendražygius. Kadangi fiziškai tiesiog neįmanoma apkeliauti daugybės po įvairias vietas išsibarsčiusių kapų, Kauno miesto tautininkai šiais metais apsiribojo kukliu maršrutu: Vytauto Alanto ir Mečislovo Treinio kapais.
Tautininkai rinkosi Visų šventųjų
išvakarėse, spalio 31 dieną prie Petrašiūnų kapinių. Tarp susirinkusiųjų
buvo Tautininkų sąjungos Kauno miesto skyrių sueigos pirmininkas Marius
Jonaitis, vicepirmininkas bei Nepriklausomybės akto signataras Leonas
Milčius ir valdybos narys Povilas Rėklaitis.
Prie profesoriaus Mečislovo Treinio
kapo savo prisiminimais apie draugystę su M. Treiniu bei jo gyvenimo
pasiekimais sutiko pasidalinti Leonas Milčius. Savo kalboje jis minėjo,
jog Mečislovas Treinys 32 metus dėstė žemės ūkio ekonomiką, geopolitiką,
pasaulio maisto ūkio ekonomiką Lietuvos žemės ūkio akademijoje
(universitete). 1991-1999 m. jis buvo Lietuvių tautininkų sąjungos
valdybos narys. 1990-1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos –
Atkuriamojo Seimo deputatas, Tautininkų frakcijos seniūnas, 1992-1996 m.
– Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tautininkų frakcijos seniūno
pavaduotojas. 1997-1998 m. – žemės ūkio ministro patarėjas. Nuo 2001 m.
buvo Lietuvos mokslo tarybos Studijų nuolatinės komisijos, Lietuvos
žemės ūkio tarybos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų tarybos ir jos
prezidiumo, Nepriklausomybės akto signatarų klubo, LŽŪU profesorių klubo
„Scientia“, visuomeninio judėjimo „Consilia Academica“ ir kitų
organizacijų narys. Taip pat profesorius Mečislovas Treinys parašė
daugybę įvairių veikalų, paskelbė apie 50 mokslinių, 130 mokslo
populiarinimo ir 200 publicistinių straipsnių. 2001 m. M. Treinys buvo
apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Profesorius
Mečislovas Treinys mirė 2008 metų liepos 18 dieną.
Kaip teigė Leonas Milčius, profesorius
M.Treinys yra vienas iš pagrindinių atkurtos Lietuvių tautininkų
sąjungos programinių dokumentų kūrėjas, tautinės ideologijos
puoselėtojas, labai daug straipsnių ir kt. darbų paskyrė lietuvių
tautininkų, tiek Lietuvoje, tiek ir JAV, istorinės raidos atskleidimui,
jos svarbai lietuvių tautos savimonei ir Lietuvos valstybės išlikimui
įvairiuose istorijos lūžiuose.
Taip pat prie Mečislovo Treinio kapo
buvo sutikta jo žmona Elena Treinienė, kuri irgi mielai pasidalino
atsiminimais apie savo velionį vyrą.
Prie Vytauto Alanto kapo kalbą sakė
Marius Jonaitis, kuris paminėjo, jog Vytautas Alantas smarkiai įtakojo
jo paties pasaulėžiūrą. Taip pat jis teigė, kad Vytautas Alantas -
vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. Buvo paminėta
ir tai, kad V. Alantas 1934–1939 m. buvo valstybinio laikraščio
„Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius,1940 m. - Lietuvos žurnalistų sąjungos
pirmininkas, 1941–1944 m. - Vilniaus dramos teatro direktorius,
1967–1971 m. - Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas. Vytautas
Alantas mirė 1990 metų birželio 18 dieną Detroite, o 1992 metų birželio
12 dieną perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Buvo pacituotos ir kelios V. Alanto
mintys. Pavyzdžiui, Vytautas Alantas teigė, jog „Tėvynės meilė yra
didžioji žmogaus dorybė, kurios negali dėlioti ant jokių svarstyklių.
Mylėti savo tautą, reiškia jai tarnauti. Savo ideologiją mes kuriame
atsižvelgdami į tautos istorinį patyrimą, į krašto geopolitinę padėtį
bei tautinį charakterį. Kitos ideologijos atmintinos tik tiek, kiek jos
gali patarnauti pagrindiniam tikslui - tautos kultūrai, gerovei ir
stiprybei kelti.“
Susirinkę kauniečiai teigė, jog šis
gražus pagerbimas taps kasmetine tradicija ir kitais metais bus
aplankyta daugiau mirusių bendražygių kapų. Kauno tautininkai pamažu
išsiskirstė, tačiau prie Anapilin išėjusių tautininkų kapų liko degti
žvakės, simbolizuojančios išreikštą pagarbą Vytautui Alantui ir
Mečislovui Treiniui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą