Kauno viešojoje bibliotekoje pristatyta Algirdo Patacko knyga „Litua“

Publikuota Kaunotautininkas.lt
Virginija Maksvytytė
2014 m. sausio 10 d. 11:01

Sausio  6 dieną Kaune visuomenei buvo pristatyta nauja Algirdo Patacko knyga „Litua“. Knygos „Litua“ autorius, Algirdas Patackas, teigia, kad tai jo gyvenimo darbas, kuriame galime rasti įvairių laikotarpių tekstus: nuo pogrindžio iki šių laikų. Pati knyga tai lituanistika plačiąja prasme, nes joje skaitytojas ras studijas apie tautos savimonę, kalbą, istoriją, baltų religiją ir jos sąlytį su krikščionybe. Autoriaus įžvalgos knygoje tai pat papildomos grožinės literatūros tekstais. „Litua“ bus įdomi visiems, kas ieško savasties ir savimonės, kam rūpi klausimai susiję su savimi ir etnosu. Renginio metu Seimo narį, Kovo 11-sios akto signatarą, kultūrologą Algirdą Patacką kalbino istorikas, Kauno apskrities archyvo direktorius, Gintaras Dručkus. Knygos autorius dėkojo tiems, be kurių ši knyga nebūtų išvydusi dienos šviesos – etnologui Aleksandrui Žarskui, „Vermės“ leidyklos redaktoriui Petrui Jonušiui, žaliaraiščiui, savanoriui Rolandui Razulevičiui. Savo nuomonę apie knygą išsakė VDU Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus, kalbininkas Lėtas Palmaitis

 

„Litua“ - naujas požiūris į Lietuvos kultūrą ir istoriją

 

Knygos pavadinimas „Litua“ tai tarsi aliuzija į Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtą Lietuvos vardą Litua. Kiekvienas, kam dar svarbi Lietuvos istorija, kviečiamas susipažinti iš arčiau su ne visada minimais praeities faktais. Knygoje daug dėmesio skiriama religijai, istorijai ir kalbai. Autorius knygoje kelia hipotezes, bando paaiškinti lietuviškų kalendorinių švenčių prasmę. Čia svarbi religijos ir kultūros tema. Anot „Litua“ autoriaus, svarbu supažindinti žmones su sakraline papročių reikšme, nes tik tauta žinanti papročių esmę, gali sėkimingai egzistuoti. Knygoje keliama nauja ir įdomi mintis, kad baltai turėjo vieną dievą ir atėjusi krikščionybė mažai, ką pakeitė. Anot autoriaus, tokie dievai kaip Perkūnas, Patrimpas ir panašūs egzistavo, tačiau tai gali būti ir tam tikra dievų piramidė, kurios viršunėje yra vienas dievas. Tiesa, įvesti krikščionybę į Lietuvą reiškė prarasti savo valstybingumą, todėl natūralu, kad XIII a. vyrai prieš ją kovojo su ginklu rankoje. A. Patackas teigia, kad svarbu skirti formą ir esmę. Nors krikščionybė į Lietuvą buvo nešama visiškai netinkamu būdu, Lietuvoje buvo priimta ir suprasta greitai, nes buvo tas pats vidinis suvokimas.

 

Be šių naujų hipotezių religijos tema, A. Patackas knygoje „Litua“ bando išsiaiškinti, kas buvo paslaptingieji jotvingiai, pateikia savo įžvalgas apie galindus ir kitas baltų gentis, aiškina lietuvių kalbos garsų ir prasmės esmę.

 

Pasak knygos autoriaus, tai kad gimė knyga tikrai nėra vien jo nuopelnas, apie panašią knygą mąstė daugybė sąmoningų Lietuvos žmonių.

 

„Tie dalykai, kuriuos šioje knygoje bandžiau pateikti, plūko ore, jie yra visų. Tik galbūt vienam ar kitam žmogui pavyksta tai geriau surašyti. Aš tai ir padariau, bet tai yra mintys didelės grupės Lietuvos žmonių, tai yra bendras lobis“ - renginio metu kalbėjo knygos „Litua“ autorius, A. Patackas

 

A. Žarskus – knygą reikia skaityti širdimi

 

A. Patackas rašydamas knyga „Litua“ rėmėsi A. Žarskaus įžvalgomis, kurios buvo aprašytos „Virsmų knygoje“. Anot A. Žarskaus, „Litua“ tai gyvenimo knyga. A. Patackas įdėjo daugybę savo pastangų, kad knyga iš svajonės virstų realybe. Anot etnologo A. Žarskaus, „Litua“ turi tapti ne tik autoriui gyvenimo knyga, bet ir visiems ją skaitantiems, nes tai, kas rašoma knygoje, gali iš esmės keisti mūsų pasaulį. A. Žarskus visiems skaitytojams rekomendavo knygą daugiau skaityti širdimi nei protu, nes tik tada pradedama labiau suvokti būtį ir gyvenimą.

 

„Knygą reikia skaityti širdimi, ją reikia išjausti. Mes civilizuoti žmonės išmokome mąstyti atsietai, abstrakčiai, logiškai. Katais mūsų nepriima net ir kalbininkai, nes mes mąstome daugiau dešiniuoju pusrutuliu, daugiau širdimi, prie tokių dalykų dabartiniam lietuviui jau reikia ir priprasti“. - renginio metu kalbėjo A. Žarskus.

 

Tiek „Virsmų knygos“, tiek „Litua“ pagrindinės mintys analizuojant kalbos dėsningumus. A. Žarskus teigia, kad labai svarbu, kaip mes valdome kalbą, kokius žodžius vartojame ir kaip kasdienė kalba keičia mūsų pačių gyvenimus. Pasak etnologo, kartais verta atsisakyti naujovių, kurios griauna mūsų pasaulį, paversdamas jį trapesniu.

 

Kalbininkai profesionalai pritaria ne viskam

 

Knygos „Litua“ pristatymo metu išsakyti savo nuomonę buvo pakviestas VDU Letonikos centro vadovas, kalbininkas, Alvydas Butkus, kuriuo nuomone nors ir ne visada sutampa kalbinkų profesionalų įžvalgos diskutuojant tais pačiais klausimais, tačiau požiūris, kuris paskatina lietuvį būti lietuviu, turi būti. Juk skirtingais rakursiais žvelgiančių į Lietuvos istoriją buvo ir bus.

 

„Tokios knygos kaip Algirdo tai tam tikras naratyvas. Priešingai galbūt nuo kitokių istorikų, toks naratyvas skatina mylėti kalbą, skatina pažvelgti į istoriją kitokiomis akimis, neatstumia lietuvį nuo Lietuvos, neatstumia lietuvio nuo leituvių kalbos, o atvirščiai – jį pritraukia. Aš kaip kalbininkas profesionalas sakau garsiai ir drąsiai, kad toks požiūris privalo būti, privalo egzistuoti, nors kai kuriais klausimais mes ir nesutariam!“. - savo mintimis dalinosi VDU Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus.

 

Panašios nuomonės buvo ir kalbininkas, poliloglotas Lėtas Palmaitis, anot kurio, dar yra vietų, kur būtų galima tobulėti.

Kaip ten bebūtų, istoriko, Kauno apskrities archyvo direktoriaus Gintaro Dručkaus nuomone knyga turėtų įdomi tiems, kam svarbūs savasties, etninio tapatumo klausimai, čia yra įžvlgų, kurios skatina giliau susimąstyti, atkreipti dėmesį tarsi į žinomus, tačiau nutylimus istorijos faktus. Čia publistikos tekstai parašyti laisvo ir atsakingos pilietinės pozicijos žmogaus, o tai dovana visiems tokius žmones sutinkančius, nesvarbu ar gyvai, ar knygos puslapiuose.