Marius Jonaitis
2014 m. sausio 20 d. 21:56
2014 m. sausio 18 d., 14-17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje, Laisvės al. 96 vyko Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos kartu su Mykolo Romerio universitetu organizuojama diskusija, skirta Lietuvos narystės 10-mečiui. Diskusijos tema - Grėsmės nacionaliniam saugumui ir NATO vaidmuo jas valdant.
Dalyvavo garbūs asmenys: Prof.
Vytautas Landsbergis; Žilvinas Tomkus, Lietuvos Respublikos krašto
apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento
direktorius; Doc. dr. Arvydas Survila, Mykolo Romerio universitetas; Dr.
Audrius Skaistys, LATA pirmininkas, Mykolo Romerio universitetas ir
LATA valdyba. Buvo diskutuojama šiomis temomis:
1. NATO plėtros reikšmė užtikrinant bendrą Baltijos regiono saugumą.
2. Bendradarbiavimas ir sąveikumas užtikrinant NATO tikslus.
3. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir NATO vaidmuo.
Diskutuojant turėjo būti vertinamas politinis, teisinis ir strateginis aspektas.
Atvykau kiek pavėlavęs ir pataikiau į
tą tarpsnį, kai V. Landsbergis rėžė labai ilgą kalbą. Kažko naujo ir
netikėto nepasakė - daug prisiminimų, kaltinimų Rusijai ir jai, pasak
jo, dirbantiems politiniams oponentams. Savaime suprantama, jog kliuvo
ir žemės gynėjams. Va šitoje vietoje pastebėjau keistą logiką. Ponas
Landsbergis nemato nieko blogo Lietuvos žemės rinkos atvėrimui visiems,
bet labai kritiškai vertino vos ne parduotus Didžiosios Britanijos
vamzdynus „Gazprom“ ir supeikė T. Bleiro pasakymą, jog „Koks skirtumas
iš kur pinigai ateina“. Lietuvos pelną nešančius objektus ir resursus
reikia kuo greičiau išparduoti, o Britanijos saugoti jų nacijai? Na, čia
jau akivaizdus nenuoseklumas.
Dar užkliuvo nuolat akcentuojamas
Rusijos informacijos karas. Taip, jis vyksta, aš to neneigiu, bet kodėl
neminimas toks pats informacinis puolimas ir iš Vakarų? Anglosaksų (JAV
ir JK) kultūrinė įtaka šiandien labiau veikia mūsų protus nei rusiškoji.
Neadekvatu yra minėti vieną ataką, ignoruojant kitas, nesvarbu, jog
atakuoja sąjungininkas - grėsmės turi būti įvardinamos, nes bet koks
tapatybės įtakojimas iš šalies jau yra grėsmė.
Buvo šnekama apie Rusijos šnipus. Taip, tai faktas, bet kodėl nekeliami klausimai dėl E. Snowdeno atskleistų faktų ? Ar Lietuvos nacionaliniui saugumui tai nekelia pavojų? Jei ne saugumui, tai bent orumui.
Generolas Milevičius (?) iškėlė
klausimą, kodėl Lietuvos kariuomenė, skaičiumi, nuolat mažėjo, nors
lėšos buvo panašios. Prof. Landsbergis pakomentavo, jog jis tai žino,
bet kalną nukreipė į partinę jo ir socdemų partijų konfrontaciją. Nors
2008 -2012 metų KAM ministrė buvo jo bendrapartietė Rasa Juknevičienė.
Pagal pono Landsbergio kalbas galiu
pareikšti, jog jis atstovauja Vašingtono - Londono - Izraelio politinę
liniją, jų interesus. Todėl natūralu, jog Lietuvos saugumą jis manosi
išsaugosiantis tik tenkindamas jų geopolitinę valią. Iš dalies jis
teisus - taip, kol esam reikalingi NATO, tol Rusijos tankai čia
nevažinės, mes galim atlikti tam tikrą savo rolę (palaikyti agresinius
JAV planus tiek politiškai, tiek ir kariškai) už formalios
nepriklausomybės išlaikymą.
Man tai yra priimtina, nes manęs
nedomina teisingumas kitų tautų atžvilgiu, o tik savo tautos interesai.
Todėl palaikau Lietuvos narystę NATO, bet manau, jog derėtų svarstyti ir
kitus variantus. Tuo labiau, jog geopolitika kinta nuo vienpolio (JAV)
iki daugiapolio. Persiskirstymas vyksta šiuo metu ir gali užtrukti,
tačiau pamąstyti būtų sveika.
Kadangi narystė NATO atitinka, bent
jau kol kas, tautinius interesus, norėčiau mestelti akmenuką į V.
Landsberio remiamą ES projektą, kuris yra žalingas mums kaip valstybei
ir etnosui. Jos vienas iš „pliusų“ - laisvas asmenų judėjimas, tampa
mūsų minusu. 2001 - 2012 metų emigracijos statistika rodo, jog tuo metu
iš Lietuvos oficialiai emigravo 471562 Lietuvos Respublikos piliečiai.
Kaip žinoma, yra dar ir neoficiali statistika - išvykę to nedeklaravę.
Tai - daugiausia jauni žmonės, kurie karinės agresijos metu galėtų ginti
savo šalį. Bet tuo metu jie uždarbiaus užsienyje. Tas klausimas buvo
nekeliamas, matyt nesvarbus, kaip reiškinys, veikiantis Lietuvos
nacionalinį saugumą. Bet šis faktas puikiai atsako generolui Milevičiui į
jo klausimą.
KAM atstovas Žilvinas Tomkus pasakė
tradicinio pobūdžio kalbelę, kuri visiškai neįstrigo, nes nebuvo nieko
konkretaus, bet pavyko man jam užduoti du klausimus.
Pirmas mano klausimas gimė iš jo
kalboje paminėtos NATO oro policijos, kuri turi saugoti Baltijos šalių
oro erdvę. Žinau, jog būna 4 naikintuvai, bet pasidomėjau kokia
situacija su priešlėktuvine gynyba. Žinau, jog 2006 metais kariuomenėje
labai stigo Stingerių, o ir pati ginkluotė buvo pasenusi ir Švedijos
karalystės suaukota. Mano, kad ir neprofesionaliomis, akimis žvelgiant
nuo oro atakų iš oro yra nepasirengta, todėl klausiau kokia pažanga nuo
to meto KOP oro gynybos batalionas padarė. Atsakymas buvo paprastas -
nežinau. Žmogus kiek pasimetė gavęs tokį klausimą. :)
Antrą klausimą uždaviau apie Šaulių
sąjungą. Kaip žinia, ji dabar yra pavaldi KAM, o jos metinis biudžetas
smarkiai susiaurėjo. Veiklos taip pat nelabai yra, daugiau paradinė ir
proginė. Todėl paklausiau kokią funkciją Lietuvos gynyboje turi
sukarintos piliečių organizacijos? Atsakymas aptakus - „Taip, piliečiai
svarbūs, jie gali...“ ir taip toliau.
Galiausiai trumpai pasisakė LATA
pirmininkas Audrius Skaistys. Pavyko ir jam užduoti klausimą. Jis buvo
toks: „Nemažai geopolitikų teigia, jog JAV ir jai draugiškos ES šalys
praranda savo pozicijas. Iranas, Sirija, o dabar ir Ukraina.
Prancūzijoje realius šansus laimėti turi Le Pen, kuri atvirai žada
bendradarbiauti su Putinu ir jo Eurazijos projektu. Vokietija taip pat
gali norėti išsivaduoti iš JAV karinių bazių, o ir atskleistas Merkel
šnipinėjimo skandalas draugiškumo nepridėjo. Kokia garantija, jog
nesusiformuos Maskvos-Berlyno-Paryžiaus ašis ir neįsibėgės Eurazijos
projektas? Ir kokia mūsų NATO vizija, žinant, jog JAV savo dėmesį iš
Europos kreipia į Rytų Aziją?
Atsakymas buvo lakoniškas, jog tie pralaimėjimai yra laikini ir rimtesnės geopolitinės įtakos nepadarys.
Viską apžvelgus galiu pareikšti, jog
nieko naujo nesužinojau. Galbūt renginio tikslas buvo kitoks nei
informuoti visuomenę ir ją įtraukti į diskusijas. O gal tiesiog reikėjo
padaryti renginį, užsidėti pliusiuką ir gyventi linksmai toliau. O gal
tai tiesiog rinkiminės kampanijos dalis, mobilizuoti vienos partijos
elektoratą. Arba viskas viename. :)
Aš tikrai labai pasigendu rimtesnės
diskusijos ir analizės apie Lietuvos ateitį. Tiek vidinę, tiek ir
geopolitinę. Vietoje to, girdžiu jau pabodusias ir paranojiškai
skambančias klišes, daug tuščių žodžių, o valstybė ir ją kurti turinti
tauta traukiasi akyse.
Tad jei niekas iš šalies nieko
nepasiūlo, gal reikia telktis ir patiems organizuoti diskusijas, kuriose
būtų įmanoma išgirsti kažką vertingo? Galbūt ten „sugromuluosim“
vertingas idėjas mūsų tautai?
Mielai lauksiu diskusijų ir vertingų pasiūlymų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą