Virginija Maksvytytė
2014 m. liepos 16 d. 14:51
Liepos 3 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės darbų paroda „Lietuvos istorija drobėje“. Šis renginys ir dailės darbai buvo skirti Liepos 6-osios, Valstybės dienos proga. Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveiksluose atsispindėjo įvairios Lietuvos istorijos meninės interpretacijos, vaizduojamas Lietuvos valdovas Mindaugas, svarbūs viduramžių Lietuvos įvykiai, žmonės. Parodą Kauno karininkų ramovėje pristatė Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Joje buvo susirinkę ir dailininkės artimieji – dukros ir vyras. Renginio metu skambėjo kanklėmis atliekami kūriniai. Dailės kūrinių parodą „Lietuvos istorija drobėje“ Kauno įgulos karininkų ramovėje bus galima aplankyti iki pat rudens.
Menas – būdas įtvirtinti istoriją ir savo būtį
Parodos „Lietuvos istorija drobėje“
atidarymo metu kalbėjęs Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas
majoras D. Mazurkevičius tvirtino, kad valstybių sienos šiandieną yra
trapios, pati istorija yra trapi, tačiau kai nutyla mūšis ir įsivyrauja
taika, yra reikalinga savo šalies tapatybę išlaikyti gyvą žmonių
sąmonėje, įprasminti žymenimis. Tam padaryti pasitelkiama knyga, filmas,
teatras, muzika ir dailė. Menas geriausiai įtvirtina tautos sąvoką
žmonių atmintyje, todėl kurti, remiantis, savo šalies pasaulėjauta,
reikia kasdien, nes lietuvių tauta, kaip ir kitos pasaulio tautos, dar
nebaigė formuotis.
Pasak parodoje kalbėjusios dailininkės
L. Tubelytės-Kriukelienės, kiekvienas mylintis Lietuvą ir jos istoriją,
savaip įprasmina tai savo darbais.
„Visi iš mes įprasminame savo darbais
Lietuvą, jos grožį. Vieni tai daro kasdieniniais darbais, kiti auklėdami
vaikus, treti slaugydami ligonius, dar kiti – mokslinėje, meninėje,
sportinėje veikloje. Veiklų yra labai daug ir kiekviena ji įgauna prasmę
tada, kai žmogus turi pagrindinį tikslą – skleisti gėrį, grožį, tiesą.
Kitaip sakant, kurti gerovę. Kiekvienas žmogus čia turi savo kelią, o
mano kelias yra dailė“ – parodos „Lietuvos istorija drobėje“ atidarymo
metu kalbėjo dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė.
Paveikslų autorė nesiryžo pasakoti
apie kiekvieną kūrinį atskirai ir kalbėti apie tai, kiek jis gali būti
artimas praeities įvykiams. Pasak dailininkės, tai profesionalių
istorikų darbas, o jos, kaip menininkės, tikslas buvo pažadinti
patriotinius jausmus, kad galbūt kas nors apsilankęs jos darbų parodoje,
namuose atsivers Lietuvos istorijos monografiją, perskaitys istorinį
romaną.
Nelengvas kelias
L. Tubelytė-Kriukelienė dailės
pedagogės specialybę įgijo ŠU. Vėliau pedagoginį darbą dirbo Dusetų K.
Būgos vidurinėje mokykloje, Zarasų meno mokykloje, Utenos kolegijoje.
Visą savo laisvalaikį dailininkė skiria tapybai. Per trisdešimt metų L.
Tubelytė-Kriukelienė dalyvavo daugybėje grupinių ir autorinių parodų
visoje Lietuvoje. Jos tapybą teigiamai vertina istorikas E. Jovaiša ir
profesionalūs dailininkai.
L. Tubelytė-Kriukelienė tapyti
istorine tematika pradėjo prieš gerą dešimtmetį. Prieš tai dailininkė
kūrė įvairias abstrakcijas, natiurmortus, peizažus, artimųjų portretus.
Menininkė tapė įvairias kompozicijas gyvenimo prasmės, amžinybės
temomis. Kaip pati L. Tubelytė-Kriukelienė teigė, kad eiti Lietuvos
istorijos keliu nėra lengva, tam reikėjo ir susikaupti, ir pasiruošti,
palaukti, kol užaugs dukros. „LDK I-asis statutas“ tapo parodos
„Lietuvos istorija drobėje“ įžanga. Dailininkė viliasi, kad žadinti savo
paveikslais lietuvių patriotinius jausmus pavyks ir ateityje.
Kauno įgulos karininkų ramovės vadas
majoras D. Mazurkevičius pripažino, kad dailininkas, kuris tapo istorine
tematika, privalo jausti didelę atsakomybę, nes interpretuoti istoriją
sunki užduotis, juolab kad kuriant Lietuvos istorijos paveikslą, reikia
akcentuoti liudijančius tiesą istorijos taškus, kurie užtvirtintų
lietuvio tapatybę, nes šiandien įmanomi skirtingi Lietuvos istorijos
vertinimai. Tą puikiai supranta ir parodos „Lietuvos istorija drobėje“
autorė L. Tubelytė-Kriukelienė, kuri tapydama savo darbus, remiasi ne
tik fantazija, bet ir istoriko E. Jovaišo darbais, daug bendrauja su
istorikais, skaito to meto dokumentus.
Paklausta L. Tubelytė-Kriukelienė,
kodėl renkasi tapyti tokia nelengva tema tik šyptelėjo ir atsakė, kad
eiti visų pramintais takais paprasčiausiai nėra įdomu.
„Man visada įdomu tai, kas sunku. Eiti
plačiu keliu yra saugu, bet neįdomu. Turbūt tai priklauso ir nuo
amžiaus. Mano dukra architektė-dailininkė ir šiuo metu tapo tą patį, ką
tapydavau ir aš būdama jos metų: natiurmortus, peizažus. Bėgant laikui
pajunti didelę meilę Lietuvai, savo šeimai. Pažiūrėkite, domėtis savo
genealoginiu medžiu dažniausiai pradedama tai pat brandesniame amžiuje. “
– apie savo pasirinkimą tapyti istorine tematika „Vorutai“ pasakojo
dailininkė.
Menininkė parodos metu prasitarė
turinti naujų minčių ir viliasi, kad paroda „Lietuvos istorija drobėje“
nebus paskutinė skirta Lietuvos praeičiai. L. Tubelytė-Kriukelienė
ateityje mano, kad pavyks nutapyti Oršos mūšį. Ar tai bus paskutinis
darbas dailininkės pasirinkta tema, kol kas lieka paslaptimi, nes ir
pati menininkė to pasakyti negali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą