Virginija Maksvytytė
2014 m. balandžio 16 d. 19:16
Šiais metais sukako lygiai 95 metai, kai buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas. Lietuvoje yra ne tik prezidentūra Vilniuje, bet ir Kaune. Čia ji įsikūrė tada, kai 1919 metais balandžio 4 dieną buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo metu Lietuvos prezidentūra tapo nedidelis, tarp Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos esantis, mūrinis namas. Čia rezidavo trys tarpukario Lietuvos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Sovietmečiu istorinė Lietuvos prezidentūra buvo tapus Pionierių rūmais, o mintis įkurti muziejų atsirado iškart atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dabar istorinė Lietuvos prezidentūra Kaune yra vienintelė Lietuvoje vieta, kuri išsamiai gali supažindinti su Lietuvos prezidento institucija, buvusiais šalies vadovais, jų asmeniniais daiktais. Lietuvos istorinėje prezidentūroje nuo 2009 -ųjų metų veikia paroda skirta Lietuvos prezidento institucijos 90-ies metų sukakčiai „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“. Nors šiandien nuo šios parodos atidarymo prabėgo penkeri metai, tačiau prisiminti, kokiomis aplinkybės susikūrė Lietuvos prezidento institucija vis dar įdomu kiekvienam lietuviui.
100 dienų monarchija Lietuvoje
Lietuva nėra paprasta valstybė, jos istorija paini ir, žinoma,
labai įdomi. 1918 metais vasario 16 dieną, paskelbus Lietuvą
nepriklausoma valstybe, buvo tik pusė darbo, kad mūsų šalį pripažintų
kitos valstybės Europoje. Tuo metu buvo bandoma ieškoti žmogaus, kuris
galėtų valdyti šalį. Jau valstybingumo idėjos pradžioje buvo svarstoma,
kokia valdymo forma yra tinkamiausia Lietuvai. Dar 1914 metais atidžiau
pažiūrėjus į Europos žemėlapį, jame buvo galima pastebėti, kad monarchus
turinčių valstybių buvo daugiau nei turinčių prezidentus, todėl
Lietuvoje buvo nuspręsta ieškoti monarcho, kuris garbingai galėtų tapti
Lietuvos pirmuoju asmeniu. Toks žmogus buvo surastas – tai vokietis
Vilhelmas fon Urachas, kurio lietuviškas vardas buvo Mindaugas II -asis,
tačiau atstatyta monarchija Lietuvoje egzistavo vos 100 dienų. Nors
Vilhelmas fon Urachas kruopščiai ruošėsi atvykti į Lietuvą, buvo
pradėjęs mokytis net lietuvių kalbą, bet karalių išrinkusi valstybės
Taryba, jį ir nuvertė. Buvo manoma, kad planas turėti vokietį karalių
gali nepasiteisinti, nes Vokietija buvo pralaimėjusi I-ąjį Pasaulinį
karą, todėl buvo suprasta, kad atkurti nepriklausomybę pasitelkus
Vokietijos pagalbą, gali ir nepavykti. Pasak Lietuvos istorinės
prezidentūros darbuotojos Justinos Minelgaitės, nors šiandien ir
neatsiranda žmonių norinčių įrodyti giminystės ryšius Vilhelmui fon
Urachui, tačiau bandančių save vadinti net Mindaugo giminėmis karts nuo
karto būna.
Prezidento institucijos įdomybės
Lietuva nuo seniausių laikų turėjo asmenį, kuris valdė šalį,
nesvarbu ar tai buvo karalius, kunigaikštis ar Rusijos caras, tačiau
tokia valdymo forma buvo suprantama ir aiški daugumai lietuvių, todėl
tarpukariu ir valstybės Taryba nusprendė ieškoti kito prezidento. Įdomu
tai, kad pirmoji Lietuvos prezidento institucija susidarė iš trijų
asmenų (J. Staugaičio, J. Šaulio, A. Smetonos) ir vadinosi valstybės
Tarybos prezidiumu, tačiau trims asmenims XX a. pradžioje, kai buvo daug
greitos reakcijos reikalaujančių sprendimų, valdyti šalį tapo labai
sudėtinga ir galiausiai buvo nuspręsta turėti vieną prezidentą.
Didžiausią autoritetą tuo metu turėjo Antanas Smetona, būtent jį
valstybės Taryba paprašė kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir tapti Lietuvos
pirmuoju prezidentu. Įdomu yra ir tai, kad pirmasis šalies vadovas
nebuvo renkamas. Kovo 31 d. A. Smetona grįžo į Lietuvą, jį pasitiko
Tarybos atstovai, kiti aukšti valstybės pareigūnai, kurie ir paprašė A.
Smetonos tapti Lietuvos prezidentu. Apskritai tarpukariu, nuo 1919 iki
1940 metų tiesioginiai prezidento rinkimai nevyko, prezidentus rinko
Seimas, vėliau – ypatingieji tautos atstovai. Tarpukariu iš viso buvo
septyni prezidento rinkimai, deja, kartais Lietuvos prezidentą tekdavo
rinkti tik iš vieno kandidato. Įdomus dalykas yra tas, kad antrasis
Lietuvos prezidentas A. Stulginskis pradėjo vykdyti prezidento pareigas
kaip Steigiamojo Seimo atstovas dar 1920 metais, kai dar net nebuvo
išrinktas prezidentu. Kadencija tuo metu truko trejus metus. 1926 metais
į prezidento postą kandidatavo net keturi asmenys, kandidatuoja ir dvi
moterys – tai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bartkevičienė. Nors
jos abi gavo tik po vieną balsą, tačiau reikėtų prisiminti, kad visame
pasaulyje 1926 metais nebuvo išrinktos moters prezidentės. 1919 metais
moterys Lietuvoje jau turėjo balsavimo teisę kuo pasigirti negalėjo net
pati Prancūzija. A. Smetona 1928 metais praplečia prezidento galias ir
nuo šiol prezidentas Lietuvoje galėjo būti renkamas nuo 40 metų
(anksčiau buvo nuo 35), jo kadencija galėjo trukti net septynerius
metus, prezidentas tampa nebeatskaitingas Seimui.1936 metais, A.
Smetonai sušaukus Seimą, vėl keičiasi prezidento rinkimų sistema. Tuo
metu prezidentą išrinkti galėjo, taip vadinami, ypatingieji tautos
atstovai t. y., asmenys, kuriuos renka valsčių apskričių tarybos, o
tarybos buvo renkamos tik iš tam tikrus reikalavimus atitinkančių
asmenų. Žinoma, ypatingieji tautos atstovai buvo lojalūs Tautininkų
partijai, o vienintelis kandidatas į prezidento postą buvo A. Smetona.
Nors dar dviejuose rinkimuose buvo tas pats ypatingųjų tautos atstovų
skaičius (116), tačiau 1938 metais už A. Smetoną balsavo dviem žmonėmis
mažiau. Niekas nežino ar balsavimo kortelės buvo tiesiog sugadintos, ar
taip buvo norėta pasipriešinti A. Smetonos valdymui.
Šiuo metu prezidento rinkimų sistema visiškai skiriasi. Nuo 1993
metų prezidentą renka ne ypatingieji tautos atstovai ar Seimas, bet visi
balsavimo teisę turintys piliečiai, prezidentas išrenkamas ne
septyneriems, bet penkeriems metams. Palyginus net ir kandidatų
skaičius, jie akivaizdžiai skiriasi. Tarpukariu kandidatų buvo vos 7, o
atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, norą tapti Lietuvos prezidentu
pareiškė 38 asmenys. Kaip pastebima, rinkėjų aktyvumas su kiekvienais
prezidento rinkimais tampa vis mažesnis. Jei vos atgavus Lietuvos
nepriklausomybę, prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 70 %
balsavimo teisę turinčių piliečių, tai šiuo metu prezidento rinkimuose
dalyvauja tik apie 50 % rinkėjų.
Parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“ eksponatai
Tarpukariu telefonas buvo retas daiktas, abonentų skaičius buvo
toks mažas, kad susisiekti su jus dominančiu asmeniu buvo galima
surinkus vos du skaičius. Panašiai buvo galima paskambinti ir pačiam
prezidentui, kurio telefono numeris tada buvo 38. Kauno istorinėje
prezidentūroje yra saugomas telefonas, kuriuo, kaip manoma, 1940 metų
birželio mėnesį nuskambėjo ultimatumas iš Maksvos Lietuvai. Daugiausia
parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“
ekspoziciją sudaro prezidentų asmeniniai daiktai. Čia galima pamatyti
K. Griniaus piniginę, kurioje yra JAV dolerių centai, kas žymi K.
Griniaus imigraciją į vakarus po 1940 metų okupacijos. Šioje
ekspozicijoje galima iš arčiau susipažinti su A. Stulginskio pasu po
tremties, iš kurio žvelgia neatpažįstama vieno iš pirmųjų šalies
prezidentų fotografija. Čia taip yra ir tarpukariu egzistavęs
prezidentinis himnas, kurio melodija, deja, bet niekam nepavyko atkurti.
Kažkada prezidentai gaudavę tiek dovanų, kad buvo įrengtas net
specialus kambarys joms saugoti. Taip nutiko A. Smetonos prezidentavimo
metais, todėl visiškai nuostabos nekelia ir tai, kad daugiausia dovanų
parodos ekspozicijoje yra būtent šio prezidento. Čia galima pamatyti ir
A. Smetonos skėtį, ant kurio yra jo inicialai, jam priklausiusį parkerį,
kitus asmeninius daiktus.
Kaip teigė Kauno istorinės prezidentūros muziejininkė Justina
Minelgaitė, kiekvieno prezidento dovanos atspindi tai, kuo jis domisi.
Kiekvienas prezidentas yra asmenybė turinti savo laisvalaikio
užsiėmimus. A. Smetona buvo sporto mecenatas, kaip ir A. M. Brazauskas,
mėgo medžioklę, nors niekas tiksliai negali pasakyti, kiek toks pomėgis
yra tik laisvalaikio užsiėmimas, o kiek būdas bendrauti su užsienio ir
Lietuvos politikais V. Adamkus yra įgijęs daugiausia garbės daktaro
vardų įvairiose institucijose, tapęs „Metų europiečiu“.
Visi parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento
institucijai 90 metų“ lankytojai gali susipažinti su prezidento
institucijos istorija vaikščiodami Kauno istorinės prezidentūros
grindimis. Ant jų yra nupieštos karikatūros, iš kurių kiekviena atspindi
tai, kas vyko valstybėje atitinkamais metais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą