MIntys po referendumo

Publikuota Kaunotautininkas.lt
Raimonda Noreikaitė
2014 m. birželio 29 d. 21:01

Po ne vieno mėnesio sunkaus ir pasiaukojančio daugybės žmonių darbo, tos vienybės, kuri dažnai braškėdavo dėl drauge susibūrusių žmonių skirtumų, po to beribio troškimo pagaliau iš tiesų paimti Lietuvą į lietuvių, o ne Briuselio ar Maskvos rankas, pirmas nuo apačios suorganizuotas referendumas baigėsi. Jis baigėsi ne šiaip sau, o buvo sutryptas visų apolitiškų žmonių, praignoruotas visokių tapinų ir jų gerbėjų, apdrėbtas purvais užkalnių, juknevičienių, landsbergių ir visų kitų, kurie nuolat kartojo, jog privaloma ne šiaip eiti ir balsuoti prieš, o būtina išvis neateiti į referendumą.

 

Iš tiesų nesuprantu tų proto lyg ir turinčių žmonių, kurie prisidėjo prie referendumo ignoravimo ir tiesiog neatėjo į jį klausydami įvairaus plauko mankurtų. Mane stebina jų pasitikėjimas savo pasirinkimu ir toliau vykęs džiūgavimas dėl referendumo boikoto, kuris plėtėsi ne tik įvairių pasisakymų referendumo juodinimo tematika „laikinimu“, bet ir tolesniu kitų žmonių verbavimu būtinai net nepasirodyti savo rinkimų apylinkėje, nes, neva, būtent tai ir turi daryti tikras savo šalį mylintis žmogus.

 

Ne, aš nemanau, jog dabar verta verkti dėl referendumo žlugimo. Tačiau man norisi, jog nors dalis referendumą praignoravusių žmonių suprastų ką iš tiesų jie padarė. Norėčiau, jog kiekvienas toks žmogus atsakytų į žemiau pateiktus klausimus:

 

1. Ar pritarei referendumu mėgintoms įteisinti Konstitucijos pataisoms? Jei taip, kodėl palaikei referendumą tik mintyse, o ne veiksmais? Jei ne, kodėl neišreiškei savo nuomonės tiesiog ateidamas ir užbraukdamas „NE“?

Sakyti, jog referendumo ignoravimas irgi yra savo nuomonės išreiškimas tėra suklaidintų žmonių arba gudrių makaronų kabintojų sapalionės. Jei nepritari referendume išsakomoms idėjoms, tu referendumo dieną ateini į savo rinkimų apylinkę ir nubalsuoji „NE“, lygiai taip pat kaip ir pritariantys balsuoja „TAIP“. Ir visai nesvarbu koks tai referendumas bebūtų - dėl žemės, dėl šeimos ar dar ko, kas galbūt kitą sykį tau pačiam bus itin svarbu, o kitam tai atrodys kaip visiškas marazmas, kaip kad šį kartą atrodė tau. Neatėjimas reiškia išvis paties referendumo, kaip galimybės Tautai spręsti kas jai geriausia ir ko ji nori ignoravimas. Tai - tvirtas įsitikinimas, jog referendumų Lietuvoje išvis nereikia, Tauta išvis neturėtų pasisakyti jokiais klausimais, jokios demokratijos mūsų šalyje neturi būti ir viską privalo valdyti tik saujelė įtartinų tipelių, kurie dažniausiai priima labai jau abejotinus sprendimus. Ar tikrai tavo nuomonė būtent tokia? Jei taip - kągi, man iš tiesų labai gaila ir nebėra apie ką diskutuoti, jei ne - šiandien neateidamas į referendumą tu visgi išsakei būtent tokią nuomonę ir galbūt kitą sykį tau pačiam itin svarbus referendumas neįvyks būtent dėl lygiai tokio paties žmonių pasyvumo, kokiam pritarei pats. Kiekvienas neateinantis į referendumą žmogus yra atsakingas už tai, kad žlugdo demokratiją, žlugdo žmonių norą kurti savo valstybę, žlugdo elementariausią galimybę valstybei gyvuoti taip, kaip pačios valstybės gyventojams atrodo geriau.

 

2. Ar nori būti Tarybų sąjungoje Nr. 2, kur tavo nuomonė niekam nerūpi, kur turi drebėti dėl kiekvieno nusižengimo ir negali nei derėtis, nei išsakyti savo norus? Sąjungoje, kurios direktyvos yra aukščiau net ir už tavo šalies Konstituciją?

Jei taip, man vėlgi labai gaila ir nėra daugiau apie ką diskutuoti. Jei ne, tuomet kodėl drebi prieš referendumą, kuris kažkaip kertasi su Europos sąjungos direktyvomis? Kodėl kartoji, jog negalima neparduoti žemės užsieniečiams ir mes privalome vykdyti visus Briuselio nurodymus? Jeigu mes tokie prispausti, jog net negalime derėtis ir išsakyti savo nuomonės, tuomet į ką ši sąjunga panaši? Tikrai ne į draugišką skirtingų valstybių sąjungą... O visgi Europos sąjungoje derybos įmanomos ir netgi vyksta. Stuburą turinčios valstybės išsikovoja tai, ko jos nori ir niekas jų nemeta iš sąjungos, joms neprimetamos jokios sankcijos, nes Europos sąjunga ne kalėjimas, o jose esančios šalys ne kaliniai.

 

3. Ką iš tiesų laimėjai, kuomet prisidėjai prie referendumo sužlugdymo? Smagumą? Triumfą, jog Konstitucija nebus pakeista?

Norėčiau sužinoti ką tokio smagaus galima įžvelgti, kuomet nepaisoma virš 300 tūkstančių žmonių, kurie norėjo šio referendumo. Norėčiau sužinoti koks keistas padaras džiūgauja, kuomet sužlugdo daugybės žmonių darbą, į kurį daugelis įdėjo ne tik savo laiką ar pinigus, bet ir sveikatą (taip, būta tokių, kurie per šį laiką regimai suvargo, pašlijo sveikata ir pan.). Taip pat man neaišku kaip galima triumfuoti mūšyje į kurį net nesiteiki ateiti. Neatėjęs yra pralaimėtojas ir bailys, o ne laimėtojas. Šiuo atveju tas bailys netgi bijojo ne prarasti savo gyvybę, o tiesiog savo Tautos nuomonės.

 

Nesvarbu, kad referendumas liko sužlugdytas. Tikrieji laimėtojai yra būtent tie žmonės, kurie išdrįso ateiti ir balsuoti. Laimėjo tie, kuriems ne nusispjauti ant demokratijos, ant savo Tautos ir ateities. Ir taip, visai nesvarbu ar jie balsavo „TAIP“, ar „NE“. Svarbiausia, kad jie, kaip tikri Lietuvos piliečiai, drįso ateiti į referendumą ir pareikšti savo nuomonę.

 

O visiems prie referendumo nors truputį prisidėjusiems žmonėms linkiu, jog neišsiskirstytumėte. Nesvarbu, kad šis mūšis jau baigtas, tačiau prieš Jus dar visa ateitis. Ateitis, kuriai būtini tokie savo šaliai atsidavę žmonės, sugebantys atlikti tokį titanišką darbą kaip kad šis referendumas. Sėkmės!