Gintautas Labanauskas
2014 m. lapkričio 07 d. 23:20
Nežinau kaip Jūs, bet aš noriu būti senamadiškas.
Bent kartą per pusmetį užpirkti mišias bažnyčioje už a.a. tėvus,
vėlinių dieną atlikti mažąją piligriminę kelionę po visą Lietuvą,
aplankant anapilin išėjusių artimųjų ir draugų kapus. Tiesa, su draugais
sunkiau, dalis jų liko ten, kur nebeaplankysi, dulkėtuose ir
raudonuose nuo kraujo Afganistano kalnuose. Todėl kam galiu atiduodu
pagarbą, uždegdamas atminimo žvakę vėlinių vakarą, pastovėdamas ir
prisimindamas juos prie kapo. Nežinau kas labiau šildo anapilin
išėjusius: mūsų mintys apie juos ar uždegtų žvakių šviesa, svarbiausia,
kad jie neužmiršti.
Nenoriu būti madingas, inovatyvus ir europietiškas sakydamas, kad
tai atgyvena, kad tai beviltiškai pasenusios tradicijos, archaiška mūsų
kultūros dalis. Užtenka ir be manęs siūlančių sudeginti, pelenus
išbarstyti pavėjui ar prieš vėją (kam kaip patogiau), geriausiu atveju
susipilti į urną ir jokių rūpesčių, išlaisvintas laikas alui,
sumuštiniams ir televizoriui.
Nenoriu, kad mūsų vaikams darželiuose sektų pasakas apie du
princus, kurių vienas šeimoje atlieka mamytės, o kitas tėvelio vaidmenį,
aišku kartais pasikeisdami, nenoriu, kad tuos vienos lyties princus
tuoktų mūsų bažnyčiose ir kištų mums visiems kaip modernaus
pasaulietiško gyvenimo pavyzdį.
Dauguma mūsų esame išauklėti šeimose, kuriose reikalui esant tėvas
gina šeimą (ir Tėvynę) nuo priešų, o mama saugo šeimos židinį, abu
dirba darbus ir auklėja vaikus. Auklėja taip, kaip juos auklėjo mūsų
tėvai ir seneliai: meilės savo Tėvynei, gimtajam kraštui, artimiesiems,
tautos tradicijų puoselėjimo dvasia.
Tai kodėl mes staiga turėtumėme sutrypti tai, ką tiek šimtmečių
puoselėjome, kas mums padėjo išlikti per visas negandas, atlaikyti
nesugniuždytiems net pusė šimtmečio trukusią okupaciją?
Aišku mes galime parduoti savo tautos dvasines vertybes mainais į
europinį finansavimą gėjų paradams remti, galime pirmieji Baltijos
valstybių tarpe pradėti tuokti vienos lyties asmenis bažnyčiose, mums
tai nebus per sunku, nes mes pirmieji, net neskaitę pasirašėme Europos
sąjungos konstituciją (jei būtumėm skaitę, nebūtumėm pirmieji), beje,
kuri taip ir nebuvo priimta. Mūsų valstybės vadovai taip elgdamiesi
primena kaimo mergaitę, kuri pasikaišiusi sijoną lekia bijodama
pavėluoti į šokius, užmiršdama, kad vaikinai renkasi tą, kuri patinka,
o ne tą, kuri atėjo pirma. Visai kitaip elgiasi mūsų kaimynų Lenkų,
Vengrijos valstybės vadovai nebijodami ginti nacionalinių interesų,
prioritetą teikdami savo tautos vertybėms, o ne naujų madų vaikymuisi.
Galime būti labai modernūs ir inovatyvūs leisdami tuoktis zoofilams
su jų augintiniais, pradžiai - kol pripras visuomenė, įteisinsim tik
pasaulietišką santuoką, vėliau ateis eilė ir bažnytinei.
Uždraudus zoofiliją Vokietijoje susikūrė organizacija „Zeta“
(zoofilų pastangos už toleranciją ir švietimą). Tokių zoofilų
atvažuojamasis turizmas iš viso pasaulio tikrai pagyvintų ir mūsų šalies
ekonomiką. Jau dabar ne vienoje Europos sąjungos šalyje zoofilai
kuriasi į organizacijas, reikalauja sau lygių teisių ir pagarbos iš
visuomenės, ačiū dievui, kad dar ne visur ją (pagarbą) gauna.
Taigi, galėtumėme tikrai neblogai užsidirbti leisdami iškrypėliams
legalizuotis prisidengdami kovos už lygias (arba gyvūnų globos) teises
vėliava. Galėtumėme tapti mažuoju Los Vegasu, kur už tam tikrą mokestį
sutuoktumėme, o gal būt ir palaimintumėme visus, kurie nepajėgia savo
pomėgių sutalpinti į visuotinai priimtas, civilizuoto pasaulio normas.
Galime, tik klausimas ar mes tikrai to norime. Ar primtina mums ta
kaina kai dėl ekonominės gerovės degraduosime kaip tauta, išdavę tai
dėl ko mes ir išlikome: savo tikėjimą, per šimtmečius susiformavusius
papročius ir tradicijas. Visi žinome, kad lengvai ir greitai atėję
turtai taip pat greitai ir išeina. Gal geriau likime senamadiškais,
nesivaikykime visų iš eilės europinių naujadarų, o priimkime tik
tuos, kurie atitinka mūsų gyvenimo būdą, nusistovėjusius papročius ir
tradicijas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą