Marius Jonaitis
2014 m. vasario 03 d. 21:38
Atėjo ir praėjo Sausio 29 diena. Vieni šią dieną palydėjo ramūs ir su šypsenom veide, na o kiti isterišku blaškymusi ir nervingais tekstais. Vieniems ši diena reiškia, jog barikadų statymosi laikas dar neatėjo ir kausimės taikiai, na o kiti pagaliau suvokė, jog šis reikalas tapo tikrai rimtas.
Taip, šneku apie žemės referendumą ir
Sausio 29 dienos VRK sprendimą. Žinoma, čia dar tik pradžios pabaiga
ilgame kelyje link referendumo paskelbimo bei, SVARBIAUSIA, jo laimėjimo
ir referendumu priimto sprendimo įsiteisinimo.
Pagaliau šis klausimas pateko į
masines informavimo priemones ir gal į politinę darbotvarkę, bet
nebūkime naivūs - niekas čia nesispręs gražiai bei teisingai. Jau
pasipylė neadekvatūs grasinimai, jog mus išmes iš Europos sąjungos,
atims visą paramą ir kitaip nubaus. Kai tą daro koks nukvakęs ir
realybėje nebesiorientuojantis konservatorius/ė, tai dar suprantu -
partinis centrinis komitetas liepė, bet tą daryti premjerui, lyg ir, nesolidu.
Kokie interesai skatina šį „prietaisą“ taip elgtis? Paklusnumas
užsienio interesantams? Partiniams „draugeliams“, kurie spekuliuoja
žeme? Ar planuojamas glaudus suartėjimas su konservatoriais? Vienu ar
kitu atveju, šis „žmogas“ atrodo neadekvatus su savo tokia retorika.
„Laisva“ spauda ir įvairūs baisiai
garbūs autoritetai sukilo ir masiškai, pasikeisdami paspjaudo ant 320
000 žmonių išreikštos valios. Girdi, referendumas, net jei ir bus
laimėtas, virs niekiniu, nes prieštarauja ES kertiniam pamatui, arba
Europos Sąjungos įstatymai (net ne Konstitucija) yra aukščiau už mūsų
Konstituciją bei piliečius, kurie turi galią ją tobulinti. Gražia forma
mus bando pastatyti į vietą, duodant užuominas, jog teesam tik kolonija,
kuri gali tik vykdyti, bet, gink Dieve, ne spręsti iškilusius svarbius
klausimus. Mielieji, būkim tikri, jog tas spaudimas tik stiprės,
melaginga agitacija tik intensyvės, tad turime būti budrūs. Vyksta
informacinis karas pagal jau daugybę kartų išbandytą scenarijų -
pajuokti, pažeminti, apgauti. Nieko naujo, tie moraliniai išsigimėliai
nesibodės savo susvyravusią tvarką atstatyti naudodami platų informacinį
puolimą.
Bet yra ir džiuginančių ženklų. Pamažu
veriasi akys net ir apolitiškiems asmenims, o taip pat matau puikių
pavyzdžių, jog ir tų partijų nariai, kurios labiausiai puola ant
referendumo idėjos, pradeda atsitokėti. Tai geras ženklas, jog blogio
imperija trūkinėja. Savaime suprantama, tą jaučia ir jos vadovai, kurie
dėl to kovos iki paskutinės sekundės.
Skleiskim žinią apie referendumą visom
įmanomom priemonėm, nes tai jau ne tik žemės klausimas, tai - kova dėl
išgyvenimo. Tiksliau, pirmas žingsnis link iniciatyvos perėmimo iš
degradavusio ir parsidavusio elito į tautos rankas.
O prieš akis laukia kova dėl savo
valiutos išsaugojimo, šeimos, vaikų, švietimo ir nepriklausomybės
atstatymo darbai. O kiekviename etape lauks milžiniškas pasipriešinimas,
todėl būtina telktis į organizacijas. Taip, teks pakeisti savo požiūrį į
politines partijas, nes jis palankus sisteminiams politikieriams, idant
žmonės niekada nesusitelktų ir patys nesukurtų alternatyvos.
Keisti požiūrį teks į daug ką,
užsiauginti raumenis bei daug ką išmokti. Kitu atveju telaukia tik
vergovė tiems „taukuotiems snukiams“ bei jų kapitalui. Nekokia
perspektyva, ar ne?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą