Virginija Maksvytytė
2014 m. sausio 27 d. 20:07
Šiais metais Vytauto Didžiojo universitetas vasario 14 d. švenčia 25 metų jubiliejų. Nuo pat universiteto įkūrimo pradžios veikia ir folklorinis ansamblis „Linago“. Ansamblio „Linago“ nariai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvykiuose, jo istorija glaudžiai pynėsi kartu su universiteto gyvenimu. Kievienais metais šis ansamblis dalyvauja 50 – 30 renginių. Per beveik dvidešimt penkerius metus ansamblis išugdė ne vieną kartą folkloristų, kurie lietuvių liaudies dainas perdavė savo vaikams. „Linago“ dalyvavo tai pat ir įvairiose ekspedicijose Lietuvoje, aplankė daugybę užsienio šalių, kurių gyventojai neliko abejingi lietuviškai dainai. Šiandien šiam ansambliui vadovauja Laima Proškutė, Andrius Morkūnas ir Gytis Aučinikas. Šie folkloro profesionalai savo žinias apie lietuvių liaudies dainas, muziką ir šokius perduoda VDU studentams, anot kurių, folkloras – tai ne laisvalaikis, o gyvenimo būdas.
Gimė su nepriklausomybės aušra
Mintis kurti VDU folklorinį ansamblį
kilo Alvydui Butkui, dabartiniam VDU Letonikos centro vadovui, kuris tuo
metu buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Jis ir pasiūlė
dabartinei vadovei, L. Proškutei, kartu įkurti universiteto ansamblį.
Nors L. Proškutė prisiminė, kad oficialiai ansamblis įsikūrė Kovo 4
dieną, tačiau kartu su ansamblio dalyviais teko dainuoti ir prieš Sausio
13 – osios įvykius.
„Liucija Paškauskaitė mus kvietėsi į
Kauno televiziją, kur vyko laidos naktimis. Būtent ten mes ir
sudainuodavom vieną kitą dainą, o tik nuo Kovo mėnesio prasidėjo
folklorinio ansamblio tikras darbas“. - prisiminimais dalinosi L.
Proškutė pridurdama, kad kai kurie ansamblio dalyviai buvo ir
nepriklausomos Lietuvos atkūrimo įvykiuose. Vadovė pasakojo, kad 1991
metų rugpjūčio mėnesį kartu su studentais teko dalyvauti ekspedicijoje
Prienų rajone, kai per radiją išgirdo, kad Rusijoje įvyko pučas.
„Mes tada labai išsigandom, kas bus.
Gal pradės mūsų studentus vaikinus gaudyt, tada kolūkis davė mums
autobusiuką, kad studentai saugiai grįžtų namo. Ką jūs manot, jie
važiavo namo? Ne, jie kraustė vertingas knygas iš universiteto į
Botanikos sodą, paskui mes visi atsidūrėme Vilniuje prie Seimo.“
Nuo pirmųjų folklorinio ansamblio
susikūrimo dienų jam vadovaujanti L. Proškutė, teigė, kad darbas su
studentais nėra lengvas, jie daug reikalauja iš dėstytojų, galbūt dažnai
keitėsi ir šio folklorinio ansamblio vadovai. L. Proškutės teiginui
pritaria ir už dianuojamąjį folklorą atsakingas vadovas V. Morkūnas,
kurio nuomone darbas su studentais turi savo specifiką.
„Vienaip dirbi su pirmokais, visai kitaip dirbama su penktokais, o ką jau kalbėti apie darbą su studentais. Čia viskas kitaip.“
Kaip ten bebūtų, pasirinkę studentai
dainuoti lietuvių liaudies dainas ir šokti tradicinius šokius nesigaili,
tai tampa tarsi gyvenimo būdu. Kiekvienais metais ansablis „Linago“
važiuoja į stovyklą Ignalinos rajone, kartu švenčia Vėlines, Rasas,
šėlsta tradicinėje Advento vakaronėje, kurioje renkamos įvairios
nominacijos ir renkama metų frazė.
Folklorinis ansamblis – antrasis universitetas
„Linago“ dabartiniai nariai paklausti,
kodėl lanko folklorinį ansamblį beveik vieningai atsakė, kad be jo
neįsivaizduoja savo gyvenimo, o folkloras jau seniai tapo ne tik jų
laisvalaikiu, bet ir gyvenimo būdu. Vadovė L. Proškutė džiaugiasi
studentų rezultatais, ir nors šiuo metu ansamblio dalyvių procentas
palyginus su universiteto studentų skaičiumi, yra mažesnis nei tada,
kai tik įsikūrė ansamblis, tačiau kai kurie rezultatai džiugina.
„Pas mus buvo trys mergaitės, kurios
buvo baigę muzikos mokyklą, studijavo Folkloristikos katedroje.
Įsivaizduokite, folklorinio ansamblio dėka jos pasiruošė magistrantūros
studijoms Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.“ - Tomos Grašytės,
Justės Jakimavičiūtės ir Vaidos Naruševičiūtės pasiekimais džiaugėsi L.
Proškutė.
Kartais ir patys studentai sako, kad
čia įgytos žinios prilygsta antrąjam universitetui, kurį jie mielai
lanko. Juk čia etnlogai gali išsiaiškinti tai, ko nesupranta paskaitų
metu. Anot vadovės, studentai folklorinį ansamblį lanko dėl čia randamų
žinių ir tvarkos. Žmonės taip pat pasiilgsta savo šaknų, ieško
tapatybės.
Foklorinio ansamblio senbuvė, kuri jį
lanko jau vienuolika metų, Eglė Šukytė sako, kad ansamblio dėka užmezgė
daug pažinčių, dalyvavo ne vienoje kelionėje ir patyrė daug įspūdžių.
Kiti „Linago“ nariai tik pritarė E. Šukytės nuomonei, o naujai atėję į
ansamblį vylėsi čia galintys surasti tautiškumo šaknis.
„Mane traukia tautiškumas, dainų
tekstai jų prasmė, norėjosi tai išdainuoti. Man įdomu, tai ką perduoda
dainos ir tai, ką perduoda šokio technika Viskas, kas lietuviška, kas
tautiška yra gerai.“ - priežastis, kodėl nusprendė lankyti folklorinį
ansamblį vardino „Linago“ naujokas.
Anot L. Proškutės, ansamblis sukuria bendruomenę, kurios šiuo metu taip trūksta.
„Mes kiekvienais metais gegužės 2
dieną organizuojame susitikimus su buvusiais ansambliečiais. Studentai
nebepažįsta savo kusrioskų, o ansambliečiai yra šeima. Jie ir vedę vieni
kitus, vaikus susikrikštiję. Tai jau yra bendruomenė. Be to, didžioji
dalis ansamblį lankiusių tėvų vaikai lanko muzikos mokyklas“. -
džiaugėsi L. Proškutė.
Lietuviškas kaimas tarsi stebuklas, kuriuo domisi ir užsieniečiai
Per metus „Linago“ surengia nuo 30 iki
50 koncertų, kurie skirstomi pagal tai, kur jie yra atliekami:
Lietuvoje ar užsienyje. Šiuo metu „Linago ne kartą yra dalyvavęs
koncertuose Lenkijoje, Latvijoje, Kaliningrade, Čekojoje, Prancūzijoje,
Italijoje. Tiesa, užsienyje „Linago“ koncertuoja mažiausiai, nes trūksta
lėšų. Ansamblio vadovė L. Proškutė ir seniausi nariai kelionę į šiaurės
Italiją vadina pačia įspūdingiausia. Dar prieš karą Lietuvoje lankėsi
Italijos nuncijus, kuris buvo sužavėtas mūsų šalies grožio. Savo šalies
miestelyje Bardi įkūrė parapijos namus, kurių sienos buvo išdabintos
lietuvių kanklininkių atvaizdais, Vilniaus Aušros vartų šv. Mergelė
Marija, pastatytas koplystulpis.
„Italams labai patiko lietuviškas
folkloras. Prie mūsų buvo priėjus italų šeima, kuri prisipažino
įdukrinus lietuvių mergaitę. Itlalai verkė klausydami lietuviško
folkloro, o mergaitė koncerte dalyvauti tiesiog negalėjo“. - sujaudinta
prisiminimų kalbėjo „Linago“ vadovė pridurdama, kad visi italai mėgsta
net ir lietuvio ausims keistai skambančias sutartines. Šiai nuomoni
galėtų pritarti ir A. Morkūnas, kuris sako, kad lietuvišku folkloru
daugiau domisis užsieniečiai nei patys lietuviai.
Nors šiuo metu ansamblis daugiau
rengia stovyklas, „Linago“ vadovė prisiminė, kad jai kartu su
folkloriniu ansambliu teko dalyvauti ir ekspedicijose, kuriose net pati
nustebdavo, kiek dvasinio grožio turi Lietuvos kaimas.
„Eidavom, tai pas vieną vyrą keli
šimtai malūnėlių, kita moteriškė pradėdavo rodyti savo siuvinėtas
pagalves, pas kitą visi namai gėlėmis apmegzti ir įsivaizduokit, viską
nufilmavo Vidmantas Jankauskas į vieną filmuką. Groja tie muzikantai,
liaudies menininkai ir visa tai pusės valandos filme, na tai
įsivaizduokit, koks tas Lietuvos kaimas! Stebuklas!“. Anot L. Proškutės
Lietuvoje dar gyva pagonybės mitologija, o kaimas dar turi, ką parodyti.
2014 -uosius pasitko su folklorą populiarinančiais kalendoriais.
L. Proškutė neeilinė asmenybė, kuri
ne tik atidavė beveik dvidešimt penkerius metus folkloriniam ansambliui
„Linago“, tačiau ir pasirūpino sukurti unikalią tautinių drabužių,
atspindinčių visus Lietuvos etnografinius regionus, kolekciją,
sukomplektuoti gausų liaudies instrumentų rinkinį, įrašyti tris
kompaktines plokšeles. Beje, L. Proškutės dėka nuo 2009 – ųjų metų
leidžiamas kalendorius su „Linago“ ansamblio tautinių kostiumų
fotografijomis. Ilgus metus rūbai buvo fotografuojami ansamblio
reikmėms, kol galiausiai tai tapo gražia idėja sukurti kalendorių.
Kiekviename kalendoriuje galima rasti ne tik tautinių kostiumų
fotografijas, bet ir kiekvienas iš jų turi savo temą. 2014 -ųjų metų
kalendorius skirtas vaikams, jame yra lietuvių liaudies šventės, dainos
skirtos mažiesiems pagal etnografinį regioną, čia aprašoma vaikų
funkcija kiekvienos šventės metu. Anot, L. Proškutės, nors anksčiau ir
buvo sakoma, kad vaikų vieta už pečiaus, tačiau jie dalyvavo visur, ką
patvirtina ir tyrinėtojų įžvalgos.
Ansamblio vadovė vylėsi, kad VDU
folklorinis ansamblis „Linago“ gyvuos dar ir ilgus metus, nors šiuo metu
populiarinti folklorą ir nelengva. Ansamblio nariai, bet kokiu atveju
tiki, kad folkloras reikalingas ne tik jų gyvenime.
„Tai yra viskas, tai mūsų tapatybė,
yra klaidinga nuomonė, kad jaunam žmogui folkloras nereikalingas“.-
„Vorutai“ pasakojo ansamblio „Linago“ nariai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą